Mieli broliai kunigystëje, brangûs tikintieji,
ðiø metø spalio mënesá Baþnyèia iðkilmingai uþbaigë metus, skirtus Eucharistijai, kuri yra didi Dievo dovana, stiprinanti ir auginanti Baþnyèià. Ji tarsi alyva þibinte maitina kiekvieno Baþnyèios nario ðirdyje tikëjimo, vilties ir meilës ðviesà. Pabrëþdamas Eucharistijos svarbà Baþnyèios gyvenime, Popieþius Jonas Paulius II pontifikato pabaigoje paskelbë enciklikà, kuri tiek savo pirmaisiais þodþiais, tiek ir visu turiniu skelbia, kad Baþnyèia gyvena Eucharistija (plg. Ecclesia de Eucharistia 1).
Tà patvirtino ir paskutinis reikðmingas Visuotinës Baþnyèios Eucharistiniø metø akcentas – spalio mënesá Vatikane vykæs Vyskupø sinodas, kurio temà parinko dar Popieþius Jonas Paulius II. Sinodo metu vyskupai ið viso pasaulio màstë apie Eucharistijà kaip Baþnyèios gyvenimo bei misijos ðaltiná ir virðûnæ.
Eucharistiniai metai baigësi, taèiau iki laikø pabaigos tæsis Eucharistijos ðventimas Baþnyèioje, kurá ji nuolat puoselëja ávairiais bûdais. Vienas ið jø – Eucharistinis kongresas. Šiemet jis buvo surengtas Telðiø vyskupijoje, Švëkðnoje. Vilkaviðkio vyskupijoje yra vykæ trys tokios iðkilmës: pirmoji – 1931 m. Vilkaviðkyje, antroji – 1935 m. Marijampolëje ir treèioji – 1993 m., jau Lietuvai atgavus nepriklausomybæ, taip pat Marijampolëje.
Dar nesibaigus Eucharistiniams metams, vyskupijos Kunigø taryba vienbalsiai pritarë idëjai kitø metø vasarà surengti IV Vilkaviðkio vyskupijos Eucharistiná kongresà. Pasiruoðimu jam pratæsime Eucharistinius metus mûsø vyskupijoje. Tebûna tai svarbiausias jos gyvenimo prioritetas. Lapkrièio 27 d. prasidësianèiu Adventu kartu su visa Baþnyèia áþengæ á Kalëdø laukimà, pradëkime ir mûsø kelionæ á vyskupijos Eucharistiná kongresà. Kaip Adventas yra dþiugaus ir viltingo, o tuo paèiu ir ápareigojanèio laukimo laikotarpis, taip ir mûsø ruoðimasis ðiam iðkiliam ávykiui tegul apjungia tiek ir nuoðirdø triûsà, tiek ir dvasinio atsinaujinimo troðkimà bei dþiaugsmà.
IV Vilkaviðkio vyskupijos Eucharistinis kongresas ávyks 2006 m. birþelio 10–11 dienomis Vilkaviðkyje. Labai svarbus kiekvienas pasiruoðimo þingsnis. Kad pasirengimas apimtø visas vyskupijos parapijas, skatinu, kad iki kongreso ávyktø Eucharistijos dienos kiekvienoje parapijoje bei Eucharistiniai kongresai kiekviename dekanate.
Ásijunkime visi á ðià dvasinæ kelionæ: kiekvienas tikintysis, kiekviena parapija ir bendruomenë, kiekvienas dekanatas, visa Vilkaviðkio vyskupija. Svarbu ne tik mûsø pastangos, padedant organizuoti kongresà ir á já vedanèius renginius, bet visø pirma mûsø vienybës su Jëzumi atnaujinimas, gilesnis tikëjimo slëpiniø ásisàmoninimas, bendruomeniðkumo stiprinimas.
Pasirengimà vyskupijos Eucharistiniam kongresui tegul lydi ðie Jëzaus þodþiai, kuriais Jis, padovanojæs mums patá save Eucharistijoje, prisistato: „Að esu gyvybës duona“ (Jn 6, 35).
Gimæ þmonëmis, kûno jëgas palaikome kasdiene duona. Per Krikðtà gimæ Dievo vaikais, ðià dvasinæ gyvybæ palaikome, klausydamiesi Šventojo Raðto. Dievo vaiko gyvenimà mumyse taip pat palaiko Eucharistija – kiekvieno sekmadienio ðventosios Miðios ir Komunija.
Gimæ þmonëmis, augame ir skleidþiamës bendruomenëje. Per Krikðtà gimæ krikðèionimis, taip pat augame bendruomenëje, kuri kas sekmadiená kaip ðeima buriasi prie vieno Dievo þodþio ir Kûno stalo.
Jëzaus þodþiai „Að esu gyvybës duona“ mus visus ápareigoja. Todël brolius kunigus nuoðirdþiai raginu iki dekanato kongreso pravesti eucharistiniø katecheziø, susietø su sekmadienio Miðiomis, ciklà. Juo tikintieji tebûna ið naujo supaþindinti su Eucharistija, jos ðventimo ir atskirø veiksmø, þenklø, þodþiø turtinga prasme, sàlygomis joje vaisingai dalyvauti. Taip pat, kad kiekvieno sekmadienio ðventose Miðiose visose baþnyèiose bûtø átrauktas maldavimas uþ pasirengimo vyskupijos Eucharistiniam kongresui sëkmæ ir praðant ypatingos Vieðpaties malonës paèiam kongresui. Kad jis taptø dvasine atgaiva ir asmeninio tikëjimo bei ryðio su Kristumi sustiprinimu, suburianèiu parapijines bendruomenes.
Siekime visi drauge atkreipti dëmesá ir á tuos, kurie dël ávairiø prieþasèiø yra atitolæ nuo religinës praktikos. Padràsinkime juos ir suteikime reikiamà pagalbà, kad ir negalintys priimti ðventos Komunijos kartu su visais dalyvautø ðventose Miðiose, klausytøsi Dievo þodþio, melstøsi ir uoliai puoselëtø krikðèioniðkà gyvensenà.
Kreipiuosi á jus, mieli Vilkaviðkio vyskupijos tikintieji, praðydamas asmenine malda paremti ir palydëti mûsø vyskupijos Eucharistiná kongresà ir pasiruoðimà jam. Ligonius, neágaliuosius skatinu aukoti savo kanèià bei vargus ir ðia intencija. Piligrimystëje á kongresà, kiekvienà sekmadiená dalyvaukime ðventose Miðiose, stiprindamiesi dovanai duodama Gyvybës Duona. Tuo bûdu Dievas paðventins mûsø kasdiená gyvenimà ir atgaivins viltimi.
Vilkaviðkio vyskupas Rimantas Norvila
Marijampolë, 2005 m. lapkrièio 22 d. |